abalga

×ãbalga (l. obelga) sf. (1), abalgà (3^b) Užv 1. rūpestis, vargas, keblumas: Dvaro gaspadinei yra didžia ãbalga, t. y. rūpestis su šeimyna, su gyvoliais J. Par daug maišų neimk, tik viena ãbalga, o nieko gero Vdk. 2. priekabė, dingstis: Kas ten par ãbalga buvo, kad nepriėmė? Skd. Dėl abalgos (slisties) J. 3. apkalba, garsas: Nepaleisk bent ãbalgos tokios į svietą Skd. 4. Kos37 skriauda.